BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Velnias

Kartais galvoje užsiplieskia daugybė nepaprastų minčių. Kartais visiškai absurdiškų. Kartais mintys lekia tarsi žmonių minia piko metu grįžtanti iš savo nudirbtų darbų. Kartais aplink taip tuščia tarytum naktį stovint laukuose. Kartais jautiesi lyg nupliekstas Dievo apvaizdos. Kartais taip kaip palytėtas velnio.
Dabar ir jaučiuosi tarsi palytėtas. Turbūt pirmą kartą gyvenime. Tarsi pats būdamas tas velnias, su ragais ir šake rankose, su uodega ir kanopomis barbenantis į grindis. Pradedu suprasti velnią. Įsivaizduoti jo gyvenimą. Kažkada seniai seniai velnias visai nebuvo blogas. Jis turėjo svajonių, troško gražiai gyventi, turėti draugų, būti mylimas. Taip kaip ir kiekvienas esantis šioje planetoje. Velnias visai nesibodėjo Dievo. Jis netgi savotiškai jam patiko, norėjo apie šį stebukladarį sužinoti kuo daugiau. Bet visam tam nebuvo lemta išsipildyti.
Velnias nesuprato kokioje planetoje gyvena. Velnias nesuprato kas jis iš tikrųjų yra. Kiekvienas kurį tik susitikdavo palydėdavo velnią keistais tarsi su šypsniu žvilgsniais. Tarsi kiekviename žmoguje atsispindėdavo tamsioji jo pusė, kuri tenorėdavo ištrūkti. Žmonės taip pat nesuprato, kad tai velnias. Jie bandydavo su juo kalbėtis, tačiau vos tik jis nusisukdavo jie iškart apie jį pamiršdavo. Velnias galėjo veikti tik būdamas šalia.
Velnias galvojo, kad visa tai tarsi pikta pasaulio išdaiga. Vienu metu jis pradėjo abejoti Dievo jam siunčiamu planu, tačiau kitu momentu jis troško būti kuo arčiau to plano. Velnias skaitė bibliją, gaminosi amuletus, vaikščiojo į bažnyčią, bet taip tik tapo dar mažiau panašesnis į patį save. Taip jis tik dar labiau pradėjo kenkti. Keli narsiausieji, nepabūgę nieko nusprendė pasilikti su velniu.
Velnias pats to nesuprasdamas visus juos skaudino taip, kaip net nebūtų pagalvojęs. Kankino tuos žmones kurdamas jiems gražias iliuzijas, o paskui jas sprogdindamas kaip mažus muilo burbulus. Suteikdamas žmonėms vilties, kurią pats ir atimdavo. Bet Dievas buvo stipresnis už velnią. Jis atvėrė tiems žmonėms protus ir išlaisvino juos iš velnio gniaužtų, o patį velnią uždarė į tuštybės narvą.
Tada velnias mažais žingsneliais ir pradėjo suprasti kas jis iš tikrųjų yra. Tarsi traukdamas plauką po plauko nuo savo galvos jis pradėjo matyti savo poelgius ir atoveiksmius. Jis pradėjo suprasti, kad per savo gyvenimą jis nepadarė nei vieno žmogaus laimingu, o blogiausia, kad padarė daugelį žmonių nelaimingais. Velnias nusprendė išsižadėti savęs ir tapti visiškai nepasiekiamu, kad sukeltų kuo mažiau blogo.
Velnias vis dar klaidžioja šio pasaulio gatvėmis. Kartais žmonės jį sutinka naktyje. Kartais užkalbina. Kartais vis dar patiria jo blogį, bet jau nebe taip dažnai kaip ankščiau.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.