BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Douglas Coupland „X karta“

Kartais apima toks jausmas, kad jau nebepaimsiu į rankas tokios knygos, kurią norėsiu skaityti. Tačiau vistiek tikiuosi ir eidamas pro seniai pažįstamas lentynas vėl ir vėl randu kažką naujo. Kažką ko praeitą kartą nemačiau ar tiesiog nenorėjau matyti. X karta. Su X failais čia nieko bendro. Kažkada dar mokyklos laikas šiek tiek domėjausi šiuo reikalu. Žinau kad aš jau esu Y karta, X buvo prieš mane, o dabartinis jaunimas jau yra Z karta. Įdomu, kas bus kai baigsis abėcėlės raidės. Turbūt pradėsime Marse auginti daržoves, o žemė liks antrarūšių, prisirišusių prie praeities kolonija.(Ironiškai juokiasi).
Taigi. Istorija apie Amerikos jaunimėlį(tiksliau 3 jaunimėlio atstovus), kuriems nuo begalinių šio pasaulio perspektyvų pradėjo važiuoti stogelis, jie laisva valia atsisakė neblogai apmokamo darbo ir persikėlė gyventi į pasaulio kraštą nuomuojamuose kemperiuose.(Tikriausiai matėt tokius per filmus, kur gyvena visokio plauko į jokius visuomenės rėmus netelpantys individai). Galėtų ir Lietuvoje kažką panašaus sugalvoti, su mielu noru tokiame apsigyvenčiau. Visiems jau netoli trisdešimties ir visi pradeda justi pirmąją gyvenimo krizę, kai tiesiog nežinai ką tu darai ar dar ruošiesi daryti su savo gyvenimu. Šūdinas jausmas. Apie tas krizes galiu šiek tiek papasakoti. Kai ateina „tas amžiaus periodas”, tada gali rinktis du kelius: arba toliau siekti savo svajonių ir tikėtis, kad kada nors vistiek išgarsėsi, arba susirasti pastovų darbą, nusipirkti gyvenamą plotą, likusius +/- keturiasdešimt metų gailėtis savęs, kad tu toks mulkis ir prisidaryti vaikų iš kurių vilsiesi užauginti geresnes savo kopijas.
Man patinka knygose rasti visokius judėjimus. Tokius pogrindinius, o ne oficialius. Visada svajojau pakliūti į vieną iš tokių, kur tarsi visi gyvena kartu, bet tuo pačiu ir atskirai. Tik kažkaip niekur tokio neradau. Gaila. Arba jie visi išnyko arba man tiesiog labai nepasisekė. Vis dar esu įsitikinęs, kad šiuolaikiniame pasaulyje per daug individualizmo ir „mano asmenybės” kultas mūsų visuomenės toli nenuves. Kaip ir kapitalizmas, tik nelabai kuo yra jį pakeisti.
Anyway, pereinu prie linksmosios dalies. Pati geriausia knygos frazė: Maklažas - prastai mokamas, neprestižinis, netrokštamas darbas be ateities perspektyvų paslaugų sektoriuje. Niekada ankščiau nedirbusiems žmonėms jis dažnai atrodo visai pakenčiamas. Juokiuosi jau kokias dešimt minučių ir net nesiruošiu sustoti. Jeigu kada atidarysiu savo prekybos centrą tai tikrai pavadinsiu jį Maklažu. „Ateikite dirbti į Maklažą! visos socialinės garantijos, karjeros perspektyvos, laiku mokamas atlyginimas, geriausios darbo sąlygos jums!”
Ir dar keletas minčių iš knygos. Perskaitydamas po vieną tokį romaną vis nusiviliu savo kūrybiniais sugebėjimais. Pirmiausia, tai palyginimų įvairovė. Susidaro įspūdis, kad autorius aplankęs kone pusę pasaulio. Čia vienoje vietoje vietoje lygina dangų su šveicariškų ežerų gyliu, kitoje jau kalba apie vyšnių žiedų lietų Japonijoje, o trečioje išdygsta Nepalo kalnų vienuolis su dviejų tūkstančių metų senumo striuke. O dar istorijos! Sėdi sau trijulė prie baseino ir kuria tokias pasakas, kurių aš turbūt su botagu plakamas nesugebėčiau išgalvoti. Net narkotikai nepadėtų. Kažkas nerealaus. Dar turėčiau paminėti komiksų formato piešinėlius bei visokias naujai išgalvotas kontekstą paįvairinančias tarsi iš jaunimo žodyno plaukiančias frazes, bet tai šiai dienai visiškai sugriaužtų mano pasitikėjimą savimi, taigi baigiu su tiek kiek jau parašiau.
„Mes leidžiam savo jaunystę kaupdami turtą ir leidžiam turtą siekdami susigrąžinti jaunystę”
Douglas Coupland „X karta”

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.