BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Benoit Duteurtre „Mergaitė ir cigaretė“

Seniai berašiau. Ir matyt ne be reikalo. Gyvenimas tarsi taip sudėliotas. Kiekvieną kartą tau į rankas pakliūva tos knygos, kurios ir turėjo pakliūti. Tos, tik tuo gyvenimo momentu aktualios knygos. Ir nieko čia nepakeisi. Neperseniausiai mačiau tokią nedidelę schemą, kuri vaizdavo skaitančiojo žmogaus etapus. Vienas iš jų: kai priskiri knygoje vaizduojamus įvykius savo paties gyvenimui. Kitaip tariant susitapatini su tekstu ir jo veikėjais. Tai va, galiu pasakyti, jog būtent šiame etape aš dabar ir jaučiuosi esantis.
Mergaitė ir cigaretė. Iškart norėčiau pasakyti, kad romano supratimas priklausys nuo to, ar jūs esate rūkantis ar ne. Man kaip rūkančiam(ok, bandančiam mesti) tai istorija iš paralelinės visatos, jums kaip nerūkančiam tai gali pasirodyti kaip realūs įvykiai. Arba atvirkščiai. Who knows? Anyway, tai knyga apie dvi visiškai skirtingas, tačiau panašias ir tarpusavyje susipinančias lygiagrečiai laike vykstančias gyvenimiškas istorijas. Pagrindiniai veikėjai čia juodaodis, kaltinamas policininko nužudymu bei vidutinio amžiaus valdininkas. Abu sieja cigaretė. Skirtumas tik tas, kad vieną iš jų ji išgelbėjo ir pavertė žvaigžde, o kitam sugriovė gyvenimą ir privedė prie mirties. Likimo ironija, bet ne po pirties.
Pagal lietuviško gyvenimo principus, juodžius turėtų mirti, o valdininkas išsigelbėti. Cha, deja čia viskas vyksta atvirkščiai. Parašyčiau Kafkiška utopija, bet jei Kafka(Francas) nebūtų įtrauktas į mokyklos literatūrą, tikriausiai niekas ir nesuprastų ką aš čia parašiau. Iš esmės turinio detalės ir teksto vingrybės čia turi tik antraplanį vaidmenį. Esminis knygos tikslas: atspindėti visuomenės vaizdinį į kurį mes iš lėto evoliucionuojame. Kitaip tariant lėtas tapimas kopūstų lysve, kuri tam, kad išgyventų pasaulyje turi tapti priklausoma nuo aplinkos supančios ją, kol galiausiai po „Kačanu” tau pakiša peilį ir tavo galva nurieda į rūsį, puodą ar ant maximos prekystalio.
Nenoriu tapti akivaizdžių tiesų aiškintoju ir plėtotoju, todėl per daug nesiplėsiu, tik trumpai aptarsiu keletą romano minčių, kurios mane sustabdė. Apskritai, nemėgstu kitiems aiškinti pasaulėvaizdžio, nes dažniausiai tai bergždžias reikalas, bet… Gyvename tokiame pasaulyje, kai visur kartais net per prievartą rūpinamasi mūsų sveikata: išrandami vis nauji ir efektyvesni vaistai, skatinama atsisakyti tabako bei alkoholio(Apie kitus narkotikus net nekalbu), tačiau tuo pat metu miestuose didėja oro užterštumas, maistas gaminamas iš vis prastesnių produktų, o sergamumas didėja. Viskas susiveda į pinigus. Kiekvienas sektorius siekia kuo daugiau uždirbti, o „didžiosios galvos” bando išlaikyti balansą, kad visuomenė nesugriūtų ir nenutrūktų pinigų srautas. Liberalizmas paremtas pinigais. Žodis nekainuoja, taigi laisvė žodžiui. Surūkyti cigaretę kainuoja, taigi susimokėk, jeigu nori mėgautis šia laisve.
Kita mintis apie vidutinio amžiaus krizę. Visad galvojau, kad tai tiesiog senstančių perdylų marazmai kai kyla noras vėl pasijusti jaunam, kai dar stovėjo be tablečių. Bet knygoje radau kiek kitokią nuomonę ir ji man visai patiko. Nieko geresnio nesugalvodamas pacituosiu:” Manau, kad keturiasdešimties-penkiasdešimties metų vyrui ypač reikia paramos, nes jį visi niekina. Jis dar myli gyvenimą, bet jaučia kaip artėja mirtis; jam atrodo, kad jo intelektinės galimybės didelės kaip niekada, bet jo darbdavys jau mąsto, kaip jo atsikratyti: aplinkui daugybė jaunų žmonių tik ir laukia, kol galės užimti jo vietą. Jis trukdo savo buvusiai žmonai, kuri iš jo tikisi tik alimentų. Jo paties vaikai laiko jį beviltiškai atsilikusiu. O jo sekretorė tyko kokios nors dviprasmiškos šypsenos, kad galėtų apkaltinti „seksualiniu priekabiavimu” ir priversti sumokėti… Jo gyvenimas klostosi puikiai ir staiga viskas griūva.” Va taip va…
Parašyčiau dar apie vaikus ir jų laisves daryti ką nori, bet suprantu, kad „supermamytės” iš neturėjimo ką veikti sugeba apsilankyti net ir mano blog‘e taigi nesakysiu nieko. Eitumėt, blet, geriau… ai… Pabaigai dar viena citata.(vau netgi dvi citatos. Kažkas naujo.)
„Kaip visi berniūkščiai, aš geidžiau to rojaus, kuriame išnyks draudimai, kur bus galima veikti ir rinktis neklausiant leidimo(bent jau iki vedybų). Kai kurie banalūs veiksmai mums atrodė brandos simbolis: vairuoti automobilį, lankytis naktiniuose klubuose, kioske nusipirkti Play-boy. Pati svarbiausia teisė neginčijamai buvo rūkymas… Vėžys mums nerūpėjo; priešingai, kinas, reklama mus išmokė, kad rūkymas yra laisvės išraiška. Užsidegti cigaretę, ją laikyti, išpūsti dūmus: tie, kurie tai darė, atrodė ypatingi, elegantiški ir šiuolaikiški. Nenaudingas, bet beveik estetinio pasigėrėjimo vertas daiktas - cigaretė - skyrė žmogų nuo gyvulio. Taigi todėl mes ir norėjome kuo greičiau užaugti.” Benoit Duteurtre „Mergaitė ir cigaretė”

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.